💎Moterų galia keisti ir keistis

💎Moterų galia keisti ir keistis

Long read’as, bet apie prasmes. Tik prieš tai mano intro apie tai, kad kai tiek kas kur kaip kiek ko spėja, vis priekaištaudavau sau, kad kažkaip šlubuoju su savo iniciatyva socialinėje veikloje. Bet kaip ir daugelis moterų, kurios tiek daug daro ir tokiu tempu, kad atrodo vis negana, ausyse skamba „bet kas galėjo tai padaryti“, „kiti daro dar daugiau“ ir pan.
Bet (ačiÅ« pandemijai už galimybę sustoti) – kartą atsikėlus ėmė ir atėjo supratimas, kad jau tris metus nuosekliai vieną kartą per mėnesį važiuoju į Marijampolės Caritas bÅ«stinę – į projektą moterims. Dažnai, aiÅ¡ku, tyliai bambu, kai Å¡eÅ¡tadienis, o reikia keltis anksti ir vairuoti pirmyn – atgal, arba ruoÅ¡tis laikui virtualiam susitikimui… BET, kai kaskart matau KOKIUS (Å¡ių susitikimų įdirbio ir bendrystės dėka) milžiniÅ¡kus ir prasmingus sau pokyčius moterys inicijuoja savo gyvenimuose – pažadėjau, kad – kol tai tęsis – savo pažadą grįžti Marijampolėn tęsėsiu ir pati. AčiÅ«, Giedre Volf – už kvietimą ir pasirÅ«pinimą, žemai lenkiuosi Jums, Damos, kad pasitikėjote manimi, viena kita ir, svarbiausia, savimi.
O žemiau – rasite keletą dalyvių interviu, paimtų ir suklostytų jaunos rašytojos. (Ir tai bus tik tolimi atspindžiai to, kas iš tiesų buvo sukurta, pasiekta, pakeista – ir nuolat AUGA).

_ _ _

Ona Jarmalavičiūtė

✔️ Interviu apie Caritas šeimų projekto moterų susitikimus

„Dėl savęs, brangiausios“, „kada, jeigu ne dabar“, „kad ir kas bebÅ«tų, galvą – aukÅ¡tyn, o krÅ«tinę – į priekį“ – moterys, savo žodžiais kitame ragelio gale priminė apie žmogaus galią keisti save ir savo gyvenimą. Kiekvienas iÅ¡ pokalbių mane paliko įkvėptą ir sukrėstą minties, kiek daug žmogus gali, dažnai pats to nesuvokdamas.
Marijampolės bendruomeninių šeimos namų (įgyvendinant projektą “Kompleksinių paslaugų šeimai plėtra Marijampolės savivaldybėje”) ir Giedrės Volf, Vilkaviškio vyskupijos Caritas direktoriaus pavaduotojos iniciatyva Marijampolėje suformuota Caritas šeimų projekto moterų grupė kviečia bendruomenės remiamas moteris kartą į mėnesį susiburti drauge. Šiuose susibūrimuose kuriamas pokalbis, pasidalinimas, išklausymas, priėmimas, patarimas, palaikymas kūrė teigiamą pokytį daugelyje šeimų. Juos pravesti iš Vilniaus kaskart atvažiuoja sertifikuota patirtinio ugdymo trenerė ir koučerė Giedrė Urmulevičiūtė.

Trys grupės dalyvės Inga, Asta ir Danutė sutiko pasidalinti savo gyvenimo kreivėmis iki taÅ¡ko, kai į jų gyvenimus įžengė Å¡i grupė ir kaip Å¡i kreivė subangavo ir užkėlė jas, jų namus, Å¡eimas, darbus ir gyvenimus ant naujos bangos. Tai leido joms iÅ¡ naujo pamatyti ir įsivertinti save, gyvenimą, kasdieninius džiaugsmus ir rÅ«pesčius. Privestosios prie skirtingų įžvalgų, jos galėjo rasti vidinę stiprybę ir transformuoti savo gyvenimus, ateitį pasitinkant visai kitomis viltingomis akimis. Dalyvės priminė, jog net po niekuo neiÅ¡siskiriančiu pavirÅ¡iumi slypi tikri lyderiai. Jog moterų galia visada yra daug didesnė, negu dauguma yra įsitikinusios. Jog jų stiprybė visada yra su jomis – jų mintyse, rankose ir Å¡irdyse. Dažnai tą viena kitai atspindėti tegali pokalbiai, susibÅ«rimai, bendruomenės. Dėl to, manau, jog visa tai trys marijampolietės turėtų priminti savais žodžiais ir per savas patirtis.

Kaip patekote į Marijampolės Caritas šeimos centrą?

Inga: Ä® Å¡eimų klubą atėjau iÅ¡ kito Caritas projekto, susijusio su motinyste. Viskas prasidėjo kai vaikų darželyje pamačiau, jog yra galimybė gauti nemokamą psichologinę pagalbą, o kartu – Carito prieglobstis, motinystės kursai, koučingas. Taip pradėjusi jau treji metai kaip Å¡iuo keliu einu ir jame radau daug gražių pozityvių dalykų.

Asta: Man dalyvauti šiame klube pasiūlė šeimų ratas. Buvau viena ir namie auginau vaikus. Iš tiesų trūko bendravimo, dėl to ieškojau bendruomenės. Nuo to viskas prasidėjo ir išsirutuliojo.

Danutė: Manau, jog žmonės ateina į tokius susitikimus ne iš gero gyvenimo. Dažniausiai pagalbos ieškome nusivylę savimi ir kitais. Tuo metu buvau  išsiskyrusi, atrodo, nemokėjau tvarkytis su savo gyvenimu, viskas slydo iš po kojų. Tada draugė pasiūlė individualią Giedrės Urmulevičiūtės koučingo sesiją. Nusprendžiau sudalyvauti, o paskui – prisijungti ir prie grupės.

Kokia buvo patirtis tik pradėjus lankyti šeimos klubą?

Inga: Kadangi prieÅ¡ tai buvau pozityvios motinystės kursuose, lengvai perėjau į kitą grupę. Tačiau, ko gero kaip ir kiekviena dalyvė, turėjau sau lÅ«kesčių ir priekaiÅ¡tų, buvau savikritiÅ¡ka, kad nesugebu, nemoku. Vėliau kiek ilgiau pabuvusi kursuose iÅ¡girdau, jog ir kitos dalyvės iÅ¡gyvena panaÅ¡ius dalykus, visos dalinosi savo problemomis ir siÅ«lė viena kitai savo pagalbą. Kiekvienas žmogus – atskira istorija. Yra nepaprastai įdomu viena kitą sutikti, dėl to nekantriai laukiu kiekvieno susitikimo.

Danutė: Pradžioje buvo nedrąsu, nežinojau kur čia papuoliau. Prisimenu, kaip po kelių susitikimų, sakiau – paduokit rankinuką, einu namo. Nemokėjau bendrauti, gėdinausi savęs. Prisimenu, kaip nustebau, jog čia susirenka visokiausios moterys – Å«kininkės, vairuotojos, mokytojos, vadovės. Tačiau niekas nesiskirstė nei pagal profesijas, nei pagal klases – dalinomės tuo, ką žinojome ir norėjome sužinoti. Jaučiuosi pakankamai atvira sau ir kitiems.

Kaip dalyvavimas grupės susitikimuose pakeitė Jūsų požiūrį į save?

Inga: Po susitikimų daug lengviau priimu savo trÅ«kumus, silpnybes – jie taip stipriai netrukdo. O kai palankiau žiÅ«ri į save, mažėja baimių ir auga pasitikėjimas savimi, tikėjimas, jog darysiu ir padarysiu. Taip daug lengviau bandyti naujus dalykus, stumti save į priekį. Moterys labai keičiasi, tiesiog iÅ¡siskleidžia – pradeda gražiau rengtis, dažytis. IÅ¡sigudrinau daryti naudingus dalykus neatsiklausius – tik padariusi visiems praneÅ¡u. IÅ¡mokau kelti iÅ¡Å¡Å«kius sau ir savo Å¡eimai.

Asta: Per trejus metus apie save iÅ¡mokau daug naujo. StiprÅ«s pokyčiai čia vyksta nuolat, kitos dalyvės palaiko toliau judėti keliu, kai yra sunku ir persiorientuoti, kai judu ne ten, kur noriu. Savo pavyzdžiu Å¡iandieną galiu ir kitiems Å¡eimos nariams parodyti, jog pokytis jų gyvenime yra galimas. Pati kai ėjau savo gyvenimo vizijos link, atrodė, kad jos nepasieksiu. O dabar, kadangi turiu palaikymą, drąsiai judu į priekį. Dėl to atsirado stuburas. Leidau sau labiau pasitikėti savo emocijomis, supratau, kad turiu teisę pykti, bÅ«ti nepatenkinta, reikalauti laiko sau. Supratau, kokie yra mano tikrieji norai ir tikslai – ne tie, kurie bÅ«na visuomenės primesti iÅ¡ Å¡ono. Džiaugiausi, galėdama eiti savo pačios keliu. Ir dar labai džiaugiuosi supratusi, kad esu normali.

Danutė: Man patinka galvoti apie tai, kokia buvau tik atėjusi į šį Å¡eimų klubą ir kokia esu Å¡iandien. Labai norėjau pasikeisti po savo skyrybų. Å i grupė padėjo man keistis. Net dukra netikėjo, klausė kur einu pasipuoÅ¡usi, apsirengusi vis kitokios spalvos rÅ«bais. Visos ateina Å¡vytinčios – pagal spalvų temas ieÅ¡ko tinkamų detalių savo aprangai. Esu stambi moteris ir dėl to nelabai gerai jausdavausi, darbe sulaukdavau visokių replikų. Pradėjusi lankyti Å¡iuos susitikimus leidau sau pasitikėti savimi, tikėti, jog esu graži ir pastovėti už save darbo aplinkoje. Pradėjau labiau puoÅ¡tis, tvarkytis, džiaugtis savo iÅ¡vaizda ir aplinka. O kai mama keičiasi, visa Å¡eima keičiasi. Dabar kiekvieną dieną darbe gebu pakelti kitiems nuotaiką, darbe nuraminti klientus. Kiekvieną rytą atsikėlusi matau saulės spindulėlį. Suprantu, jog kaip atsikelsiu, kaip save pastatysiu, tai taip ir eisis gyvenime.

Kaip grupėje dalyvės padeda viena kitai?

Inga: Grupėje iš kitų dalyvių visada sulaukiu padrąsinimo. Kiekviena dalinasi savo gyvenimiška patirtimi, iš jos kilusia sukaupta išmintimi. Aš taip pat sakau ir siūlau kitoms tai, ką esu išmokusi per gyvenimą. Manau, kiekvienai moteriai trūksta padrąsinimo. Būna kalbamės ir poromis, grupelėmisviena kitą šnekinam pagal temas ir klausimynus. Kitos atspindi tavo pačios žodžius ir mintis, išgirsti jas, užmezgi ryšį. Šiandieną viena kitą pažįstame, kartu leidžiame laiką, pasikviečiame kartu švęsti.

Asta: Čia jaučiu stiprų palaikymą. Kartais net nesuvokiu kaip tai vyksta. PrieÅ¡ ateidama galvoji, ką daryti, ieÅ¡kai atsakymų – po to ateini į grupę, pasidalini problema, iÅ¡sikeli tikslą ir taip judi pirmyn. AiÅ¡ku, po to visko bÅ«na – tikslas pasirodo ne tau, nereikÅ¡mingas, keiti jį kitu tikslu. Tačiau palaikymas Å¡ioje grupėje daro stebuklus.

Danutė: Kiekviena ateina įgauti ir pasidalinti patirtimi. Pagalba ateina per bendrystę, bendravimą, atsidavimą, nuoširdumą. Susirenkame būti kartu, džiaugtis pasiekimais, patarimais. Kai būna sunku, užtenka pagalvoti apie kitas dalyves, kad pasisemtum stiprybės. Galiu paklausti ir gauti naudingų patarimų, dėl to bendraudama stengiuosi pasimokyti iš kitų.

Koks patarimas Jums labiausiai įsiminė?

Inga: Nuostabiausias patarimas man buvo vienas sunkiausių. Viena draugė yra jau trečioje santuokoje. Kai vis prieina tą patį tašką, ji pataria išbūti, o ne bėgti. Ji dalinasi savo patirtimis iš trijų santuokų ir džiaugiuosi, jog yra šitokia galimybė mokytis iš jos. Jei tik jauni žmonės girdėtų ką vyresni kalba, girdėtų jų patirtis ir išmintį. Tai didžiulis indėlis jos patarimas suteikė man stiprybės.

Tačiau prisimenu daug man įsiminusių patarimų, kurios iÅ¡girdau susitikimų metu – „kada, jeigu ne dabar“, „dėl savęs, brangiausios“, „laiminga mama – laiminga Å¡eima“. Ä®siminė dar tai, kad pirmiausia pati turiu stiprėti ir rÅ«pintis savimi tik tuomet atsiras pokytis aplinkoje, tik tada galėsiu pasirÅ«pinti kitais. Kai į pirmą vietą iÅ¡keli kitus, greitai niekam nebelieka nei laiko, nei energjos. Dėl to man yra svarbiausia subalansuoti tiek savo augimą, tiek ir rÅ«pinimąsi Å¡eima. Stengiuosi nei vieno nenuskriausti.

Danutė: Man yra labai svarbi Å¡i galimybė dalintis patirtimi, iÅ¡girsti kitų patarimus. Patariu iÅ¡ savo patirties, ką iÅ¡mokau iÅ¡ nenusisekusios santuokos, beauklėdama vaikus. Kitų patarimai taip pat užsilieka mano galvoje – dalyvių patirtys keitė tai, pagal kokias taisykles kuriu ir prižiÅ«riu namus, kaip auklėju vaikus. Man labiausiai įsiminęs patarimas – „kad ir kas bebÅ«tų – galvą aukÅ¡tyn, krÅ«tinę į priekį“.

Asta: Čia gavau daugybę patarimų, kas yra Å¡ios grupės stiprybė. Visos Å¡io bÅ«relio dalyvės yra perėjusios per daugelį gyvenimo iÅ¡bandymų ir atvirai dalinasi su kitomis, kas joms gavosi, kas nesigavo. Supratau, jog, nors ir skirtingos, visos norime daugiau mažiau to paties – namų, laimės, malonių santykių, sekmės vaikams. Dėl to kiekvienai Å¡iame kelyje padedame.

Kokios temos dažniausiai aptariamos susitikimuose?

Inga: Pagrindinė grupėje iškylanti tema yra tarpusavio santykiai. Taip pat kalbamės apie vaikus, jų auginimą, lyderystę. Yra nuostabu susitikti ir dalintis patirtimi su šitokia daugybe moterų, kurios tokios draugiškos, išmintingos, atėjusios iš įvairių gyvenimo kelių, sričių, skirtingų visuomenės sluoksnių, amžių, patirčių. Jaunoms moterims reikia daug pagalbos, išklausymo, patarimo.

Danutė: Kiekvieno susitikimo metu vykstantys pokalbiai bÅ«na naudingi man ir Å¡eimai. Po jų visas temas dar kartą pati apmąstau ir pradedu taikyti savo kasdienybėje. Grupėje esame labai skirtingos: vienos moterys labai moteriÅ¡kos, atsidavusios vaikams Å¡eimai, kitos – darbui, gamtai, madai, maisto gamybai, motociklams, vairavimui. Nepaisant to, visada dirbame kaip komanda, papildome viena kitą, bendrai aptariame dalykus. Smagu kai skirtingi žmonės gali bÅ«ti tokie vieningi ir draugiÅ¡ki. Kad ir su kokiomis užduotimis ar temomis susiduriame, iÅ¡liekame drauge. 

Asta: Aptariamos temos dažnai bÅ«na susijusios su tikslais, gali klausti ir kalbėtis apie viską, kas rÅ«pi – nesuklysi, o net ir suklydusi paprasčiausiai judėsi toliau. Pasiekus tikslą vėl iÅ¡ pradžių pradedi jau su kitais tikslais. Tavo atsakomybė yra pasirinkti kokie yra tavo tikslai, ar jie autentiÅ¡ki, ar skirti bÅ«tent tau.

Ką Jūs gaunate iš šių susitikimų?

Inga: Gaunu pokalbius ir iÅ¡ jų pasisemiamą iÅ¡mintį. Mano giminė yra Å¡eima, dukros, jau sukÅ«rusios savo Å¡eimas – matau, mokausi ir neÅ¡u tas žinias perduoti kitiems priimti. Nors nė vienas žmogus nėra žinių bagažas. Kiekvienas atsineÅ¡a ir pasiima pagal tai, ko jiems reikia. Tačiau labai daug gaunu klausydamasi kitų, parsineÅ¡u kitų patirtis, iÅ¡mintį, mintis. Net dukra vieną kartą yra pasakiusi, jog kalbu kaip rato vadovė Giedrė. Visas Å¡is projektas man yra didžiulė pagalba.

Danutė: Šių susitikimų dėka manyje įvyko palaipsnė transformacija. Mane priėmė tokią, kokia esu, tačiau bendraudama, dirbdama su žmonėmis išmokau būti kitokia. Išmokau kaip pagelbėti praktinėse situacijose, kaip bendrauti su savo vaikais, juos įvertinti.

Asta: Manau visos atėjome kaip musės, įkritusios į sriubą, o dabar sėdime rimtos, susiturinčios, tvirtos. Dalinamės tuo, ką turėjome, ką išsprendėme, kaip priėmėme save. Man šie susitikimai leido leisti sau būti, susitaikyti su savo emocijomis, kurios paleistos išgaruoja. Emocijų suvaldymas yra vienas iš tų įgūdžių, kuriuos išsinešiu iš šių susitikimų.

Ties kuo Å¡iuo metu su savimi dirbate?

Inga: Ką Å¡iuo metu norėčiau pakeisti, tai bÅ«ti labiau disciplinuota. Dažniausiai tai, kas lengva, darau iÅ¡ karto, o tai, kas sunku – vis nukeliu ateičiai. Bandau tai keisti, kovoju su savimi, bandau daugybę skirtingų metodų, bet kol kas vis nepavyksta iÅ¡bristi ir tai yra mano skaudulys. Taip pat siekiu gilintis į laiko paskirstymą ir planavimą.

Danutė: Dalyvaydama Å¡iuose susitikimuose jau trejus metus, per tą laiką buvau iÅ¡sikėlusi daug tikslų ir įvykdžiusi daug planų. Ä® juos puoliau stačia galva. Pirmiausia perdariau savo namus. Pradėjau nuo naujų dalykų pirkimo, remonto – pati viską suplanavau ir apskaičiavau, pati dažiau, stumdžiau baldus, dėliojau plyteles prie židinio. PrieÅ¡ kalėdas viską tobulai savo namuose pasibaigiau tvarkyti. Ä®vykdžiusi šį tikslą, puoliau keltis kitą – norėjau dirbti trokÅ¡tamą darbą, gebėti savo pajamomis gebėti pasirÅ«pinti savo Å¡eima. Nors tuo metu dirbau norimą darbą, pinigai buvo maži ir dėl to jokių papildomų iÅ¡laidų sau negalėjau leisti. Niekas negalėjo suprasti kai par kodėl, bet pati nusprendžiau sąžiningai paraÅ¡yti laiÅ¡ką savo vadovui apie tai, jog negaliu ilgiau dirbti tokiomis sąlygomis už tokį mažą atlyginimą. Taip vienu laiÅ¡ku padariau visiÅ¡ką reformą vaistinėje, kurioje dirbu. Vadovas man dvigubai padidino atlyginimą ir pakėlė mane pareigose iki vaistinės asistentės. Dabar galiu mėgautis darbu. Dėl to Å¡ie susitikimai man labai padeda siekti tikslų, drąsiai kalbėti, pastovėti už save. Dabartinis tikslas, ties kuriuo Å¡iuo metu dirbu – tai susirasti savo žmogų, nebebÅ«ti vienai. Pamažu judu link Å¡io tikslo.

Asta: Aš labai daug šeimyninių problemų, konfliktų išsprendžiau, daugybę santykių su savo šeimos nariais transformavau ir sustiprinau. Susitikimai man padėjo eiti to link, parodė, jog gali būti ir kitaip. Dalyvės man suteikė daug empatijos, padėjo geriau suprasti ir atjausti mano šeimos narius kaip žmones. Aplinka keitėsi atradus savyje meilę ir optimizmą. Tai leido man rūpintis savimi ir kurti sveikesnius santykius su kitais.

Ar esate pakvietusi naujas dalyves prisijungti?

Inga: Keturias pažįstamas tempiau, siÅ«lau kartu eiti į kaučingą. Tačiau kad ir kaip norėtum, jog kas nors pradėtų keistis, pats už juos to negali padaryti – yra žmonių, kuriems tai nepadeda, kurie nenori nieko daryti. Ir dabar pažįstų vieną vienišą, nelaimingą moterį. Vis ją kalbinu prisijungti, nes žinau, kad jai trÅ«ksta draugijos, tačiau ji nelabai nori. Daugybė žmonių yra vieniÅ¡i, turi daug problemų, nepasitiki savimi, dengiasi “kietumo” Å¡arvais. O juk kartais tiek nedaug tereikia, kad jiems padėtum. Esu atsivedusi draugę į susitikimus ir tuo labai džiaugiuosi. Ji nepaprastai pasikeitė – jos iÅ¡vaizda, kalbėsena. Tai labai įprasmina dalyvavimą grupėje.

Danutė: Jaunos dalyvės dažnai skeptiškai žiūri ir nesuprata, kas čia vyksta. Vis tiek siūlau nors kartą ateiti, pasižiūrėti, įsitikinti ar tau. Aš pati labai atsakingai žiūriu į šių susitikimų lankymą ir stengiuosi dalyvauti, kiek tik spėju. Nors laikas greitai tirpsta, kiekviena šeštadienio vakarais turime savų reikalų, tačiau kiekviena renkamės skirti šias kelias valandas sau. Man šie susitikimai yra laiko praleidimas su nuostabiais žmonėmis. Atrinu į juos pasidalinti ir išmokti.

Asta: Man irgi šiam susibūrimui negaila šeštadienių. Šeštadienio vakarus skiriu persismelkti kita atmosfera, pabūti kartu, pasidžiaugti savimi ir kitomis.

Ačiū už pokalbį!